„Parapharm“ homeopatijos vaistinė įkurta Lietuvos homeopatijos puoselėtojos – Anelės Ivašauskienės (1924 m. – 2022 m.). Ji homeopatinių vaistų gamybos tradiciją perėmė iš savo mokytojo – Lietuvos homeopatijos pradininko, farmacininko Juozo Matulaičio (1869 m. – 1964 m.).
Būdama aktyvi farmacininkė, paskyrusi visą savo karjerą homeopatijos ir vaistažolių pažinimui, sukaupusi neįkainojamą patirtį, Anelė Ivašauskienė sukūrė vaistinę, kuri šiandieną buria nemažą homeopatiją mylinčių žmonių bendruomenę.
Jos sugalvotas pavadinimas „Parapharm“ pasirinktas siekiant pabrėžti įmonės poziciją, požiūrį į ligą ir santykį su tradicine medicina. Parapharm (graikų kalba) – alternatyva farmacijai; daugiau nei farmacija; šalia farmacijos.
Šiandien ši išskirtinį požiūrį į žmogų puoselėjanti homeopatinė vaistinė į priekį vedama farmacininkės Astos Randienės. Tradicijos tęsėja ilgametį savo pomėgį sujungė su verslu ir šiandien ne tik mokosi iš Anelės Ivašauskienės bei jos mokinių, bet saugo ir puoselėja homeopatijos pradininkų palikimą, kartu prisidėdama prie homeopatijos tradicijos Lietuvoje tęsimo ir kūrimo.
“Parapharm” homeopatijos vaistinė – natūrali ir vienintelė tiesioginė lietuviškos homeopatijos raidos linija, kurioje žinios perduodamos iš mokytojo mokiniui. Tikime, kad tikroji meistrystė, profesionalumas, pajautimas ir supratimas ateina stebint mokytojo darbą, dirbant kartu su juo, perimant jo patirtį ir žinias. Įmonės verslo filosofija yra pagrįsta ilgalaikiais santykiais su savo partneriais – pirkėjais, darbuotojais, produktų gamintoju, vaistinėmis, medicinos bendruomene.
Puikiai suprantame, kad homeopatijoje svarbūs keturi elementai: teisingas vaisto parinkimas, receptūra, medžiagos ir vaistų gamintojas. Tik visų ideali dermė sukuria rezultatą. Kaip ir muzikoje, kur svarbus ne tik kūrinio autorius, bet ir atlikėjas, jo kūrinio suvokimas, bei instrumentas. Net ir pats geriausias kūrinys, jei atlikėjas neišmano technikos subtilybių ir neturi vidinio pajautimo, neskambės.
Todėl:
Puoselėti, saugoti ir kurti lietuvišką homeopatijos tradiciją visas savo žinias ir jėgas skiriant pateikti aukščiausios kokybės ir asmeniškai kiekvienam geriausiai parinktus produktus.
Principai, atspindintys “Parapharm” misiją:
Tai žmogus, kuriame nuostabiai dera ramybė, išmintis ir gilus mus supančio pasaulio pajautimas.
Simona apie save:
Kodėl pasirinkau homeopatiją?
– Medicina tapo per daug nuasmeninta, man norėjosi joje daugiau žmogaus ir asmeniškumo. Tą ir randu homeopatijoje.
„Parapharm“ pradėjau dirbti 2009-aisias nuo to laiko ir domiuosi homeopatija.
Dar studijų metais jaučiau, kad medicina yra per daug nuasmeninta ir labai dogmatiška. Viduje supratau, kad gydymas turi būti kažkoks kitoks. Homeopatija man idealiai tiko, nes homeopatijoje žmogus, pacientas yra tikrai svarbus, čia jam skiriama ypač daug dėmesio. Kitaip joje tiesiog neįmanoma.
Tad pamažu viduje ėmė dominuoti tikėjimas, kad vaistas visada yra daugiau nei tik cheminė formulė ir šis jausmas atvedė mane į šią vaistinę.
Mano žinios vis plėtėsi ir gilėjo – mokiausia iš kolegių vaistininkių, gydytojų-homeopatų, dalyvavau konferencijose ir seminaruose. Daug medžiagos rinkausi ir savarankiškai – knygos, internetas.
Manau, kad svarbiausia yra jausti pasitenkinimą atliekamu darbu, užsiimama veikla. Jeigu klientas lieka patenkintas pokalbiu, patarimais ir rūpesčiu, patenkinta esu ir aš. Man gera dalintis tuo, ką žinau, ką labiausiai myliu, ir tuo pačiu jausti kliento pasitikėjimą. Svarbiausias mūsų, vaistininkų, tikslas – nuoširdus patarimas, dėmesys, kuris leistų klientui pajusti saugią, išskirtinę atmosferą ir pasitikėjimą. Elgiamės taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi kiti. Todėl kiekvieną rytą yra gera atverti vaistinės duris.
Homeopatijos tradicijos puoselėtoja ir jos tęsėja – Janina, kuriai homeopatijos teko mokytis iš jos pradininkų Lietuvoje. Per ilgus savo darbo metus ji atmintyje ir širdyje išsaugojo daug vaistažolių mišinių ir homeopatinių vaistų receptūrų, iki šiol rūpinasi vaistinėje esančiu muziejumi ir savo patirtį perduoda jaunajai kartai.
„Darbas gamyboje Janytei lyg rašytojui rašymas, dailininkui tapymas, šokėjui šokis… Tai jos gyvenimo dalis, reikalinga tarsi oras plaučiams.“ – taip ją apibūdina kolegos.
O taip apie save pasakoja pati Janina:
Kodėl pasirinkau homeopatiją?
– Homeopatija pati mane pasirinko. Jau daugiau nei 40 metų man gera būti šios „stebuklo“ dalimi ir jį didinti.
Pirma mano pažintis su homeopatija įvyko 1979 metais pradėjus dirbti Kauno vaistažolių vaistinėje, kuri jau tuomet turėjo homeopatijos skyrių. Tuo metu pagrindinės žinios, metodikos vis dar buvo perduodamos iš mokytojų mokiniams, vyko natūrali evoliucija, bet ji buvo labiau vaistažolių vaistinės fone, kaip fitoterapijos papildymas, praplėtimas.
Rimti reikalai, kaip aš juokauju, prasidėjo 1998 metais, kai Anelė Ivašauskienė pasikvietė mane dirbti į savo namuose įkurtą homeopatijos vaistinę. Ji – mano pirmoji mokytoja, ne tik atvėrusi man homeopatijos lobyno duris, bet ir visiškai į jį įtraukusi. Visada sakau, kad homeopatija pati mane pasirinko, tiesiog natūraliai atėjo į mano darbą ir gyvenimą.
Manau, kad darbas teikia džiaugsmą tada, kai gali tinkamai panaudoti savo žinias, ieškoti, kurti, tobulėti, neužmigti galvojant, kad jau viskas sukurta, sumąstyta. Šis darbas man tai suteikia.
Be to, man patinka būti šios vaistinės dalimi ir jos tikslo įgyvendintoja – parodyti, kad homeopatijos „stebuklas“ daro stebuklus, kad žmonės tuo stebuklu patikėtų ir sugrįžtų vėl jį patirti!
Man pasisekė, kad praeityje galėjau mokytis iš geriausių meistrų. Manau, kad kolektyvinė atmintis, energija yra tai, kas mus visus jungia, bet kartu ir daro išskirtiniais, unikaliais. Pavyzdžiui, gaminant homeopatinius preparatus, mane visada apima keistas jausmas. Štai dėliojant vieno gydytojo išrašyto recepto gaidas, jaučiuosi lyg gročiau Bachą, ne Mocartą ar Štrausą, bet būtent Bachą. Tiesą pasakius, aš net natų nepažįstu. Bet tai netrukdo į mano vidų suplaukti tokiems pojūčiams. O štai dėliojant kito gydytojo receptą, gaidos yra linksmos, lengvos, laisvos, lyg šokis. Šokis vėjyje… ir viens, ir du, ir taip toliau, ir taip toliau…
Šiandien dar galiu ir noriu dalyvauti šiame procese, bet kai ateis laikas, ar išmoksiu gyventi be šio nuostabaus savo darbo? Dabar dar nežinau…