Liposominiai vitaminai – kas tai?

Liposominiai vitaminai – kas tai? Ne vienam, skaitant produktų aprašymus kyla toks klausimas. Vis dažniau žodis liposominiai atsiranda šalia žodžių vitaminai ar maisto papildai. Ką reiškia ši sąvoka, kuo ypatingi tokie vitaminai ir kodėl jie taip populiarėja?

Kas yra liposomos?

Liposoma (lipo – riebalai + gr. soma – kūnas) – tai mikroskopiniai rutuliukai, sudaryti iš išorinio fosfolipidų dvisluoksnio ir viduje pripildyti vitaminais ar kitomis medžiagomis. Tai dirbtinė mikrokapsulė arba vadinamoji pūslelė. Jos turinį iš išorės saugo speciali membrana, primenanti žmogaus ląstelės membraną.

Liposomos tikslas – saugiai nugabenti viduje esantį turinį į jam skirtą vietą – tam tikras žmogaus organizmo ląsteles. Vitaminus ji turi apsaugoti nuo skrandžio ir virškinamojo trakto veiklos, tačiau patekusi į kraują turi juos paleisti ten kur jie bus geriausiai įsisavinami.

Tad liposoma – savotiškas viduje esančių medžiagų apsauginis konteineris ir transporto priemonė. Farmacijoje ši technologija buvo naudojama jau seniai norint, kad vaistai pasiektų konkrečią organizmo vietą ar organą. Dabar ji vis aktyviau įsitvirtina ir maisto papildų gamyboje.

Kuo ypatingi liposominiai vitaminai

Vitaminai – gana jautri maistinių medžiagų grupė. Apdorojimo metu maisto produktuose jie greitai suyra, o maisto papilduose būna sunkiau įsisavinami arba keliaudami virškino traktu gali tapti ne tokie efektyvūs. Lyginant skirtingas vitaminų formas, efektyviausiai įsisavinami yra injekciniai vitaminai, tačiau jie gali turėti šalutinį poveikį.

Kapsulėse ar tablečių forma gaunamus vitaminus organizmas įsisavina žymiai sunkiau nei injekcinius. Tad, norint gauti reikiamą dienos normą, tenka vartoti didesnius jų kiekius. Tai be reikalo dirgina virškinamąjį traktą ir apkrauna mūsų organizmą.

Liposominių maisto papildų liposomų membranos sudarytos iš dviejų fosfolipidų sluoksnių. Fosfolipidai – mikroskopiniai riebalai, kurie apsaugo veikliąsias medžiagas nuo skilimo ir užtikrina, kad jos į kraujotaką ir reikiamas ląsteles pasiektų nepakitę.

Membranos ne tik apsaugo viduje esančias naudingąsias medžiagas nuo skrandžio ir virškinamojo trakto veiklos, tačiau kartu ir sumažinamas šalutinis poveikis žarnynui, jis nėra dirginamas.

Liposomos patenka į kraujotaką ir ten cirkuliuoja, kol pasiekia tikslinius organus. Juose lėtai paleidžia naudingąsias medžiagas.

Liposominiai C ir D vitaminai

Liposominė technologija ypač naudinga C ir D vitaminų įsisavinimui, nes šie vitaminai yra jautrūs aplinkos poveikiui, sunkiau įsisavinami.

Pavyzdžiui, vitamino C įsisavinimo lygis kinta priklausomai nuo jo kiekio. Vartojant įprastos formos maisto papildą, vitaminas C pilnai įsisavinamas, kai jo dozė yra iki 200 mg. Tačiau dozei didėjant, jo įsisavinimas mažėja.

Vartojant liposomomis apsaugotą vitaminą C, jo įsisavinimo procentas lieka aukštas net ir esant didelėms dozėms. Be to, jis žymiai ilgiau išlieka kraujyje, lyginant su įprastos formos vitaminu C.

Manoma, kad sausos formos liposominis vitaminas C yra stabilesnis nei skystos formos ir gerokai lėčiau išsiskiria į kraują.

Įsisavinimo palyginimas: 50 mg aktyvaus ingrediento aliejiniu pavidalu vs 50 mg skystų liposomų pavidalu vs 50 mg sausų liposomų pavidalu.

Svarbu ir tinkamai vartoti

Vitaminų įsisavinimas priklauso ne tik nuo jų formos, bet ir nuo teisingo vartojimo. Netinkamai vartojant, vitaminų įsisavinimas gali siekti vos 30 proc.

Pagrindinės vitaminų vartojimo taisyklės:

Atidžiai perskaitykite gamintojo pateiktą vartojimo rekomendaciją ir jos laikykitės;

Nerekomenduojama vitaminų užgerti arbata ar kava, nes jose esantys taninai slopina kai kurių vitaminų įsisavinimą;

Vitaminų įsisavinimą slopina ir alkoholis;

Vitamino C įsisavinimą gerina apelsinų, morkų, obuolių ir spanguolių sultys, o jį prastina – didelis cukraus kiekis;

Vitaminų A, D, E nerekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu. Jie vartojami aliejiniu pavidalu arba su riebalų turinčiu maistu;

Kai kurie vitaminai padeda įsisavinti kitus vitaminus ar mineralus, tad geriau rinktis vitaminų derinius. Pavydžiui, geležis ir vitaminas C, vitaminas D ir K;

Taip pat kai kurie mineralai trukdo kitų mineralų ar vitaminų įsisavinimui. Pavyzdžiui, cinkas ir kalcis gali mažinti geležies įsisavinimą.