Kolagenas – kokį rinktis?

Kolagenas odai, sąnariams, plaukams, nagams, I, II ar III tipo, jūrinis, gyvūninis, su hialiurono rūgštimi ir be. Šią ir dar daug kitos informacijos matome ant maisto papildų pakuotės. Tačiau vis tiek kyla klausimas – kolagenas – kokį rinktis? Kaip suprasti koks bus pats naudingiausias ir geriausiai įsisavinamas? Ką reikia žinoti apie šio maisto papildo gamybą ir kokie yra pagrindiniai atrankos kriterijai?

Pirmiausia – rekomenduojame kolageną rinktis tik vaistinėse. Taip žinosite, kad gaunate saugų ir šalies standartus atitinkantį maisto papildą. Įvertinus bendrą vaistinės asortimentą, bus aišku ir kokiomis vertybėmis vadovaujantis yra parenkami produktai ir ar jos atitinka jūsų pasirinkimo kriterijus.

Ne tik grožiui, bet ir sveikatai

Žodis kolagenas – tai dviejų graikiškų žodžių junginys. „Kolla“ – reiškia klijai, o „genos“ – gaminti. Kolagenas – tai pluoštinės struktūros baltymas, mūsų audinių, ląstelių klijai ir statomoji medžiaga. Jis sudaro net 75 proc. odos masės. Kolageną organizmas gamina natūraliai, tačiau nuo 25-erių metų jo gamyba ima lėtėti. Su laiku, kolageno organizmui ima reikėti daugiau nei jo pagaminama.

Kai jo trūksta, ima glebti oda, atsirasti raukšlės, silpnėja sąnariai, vystosi įvairios ligos (pvz. akių). Nors kolagenas pirmiausia tapatinamas su siekiu išsaugoti odos grožį, jaunystę ir elastingumą, tačiau jis reikalingas ir širdžiai, kraujagyslėms, kaulams, dantims, plaukams, sausgyslėms bei sąnariams. Ypač kolagenas svarbus daug judantiems ir aktyviai sportuojantiems, nes jų sąnariai, sausgyslės ir raiščiai dėvisi žymiai greičiau.

Remiantis moksliniais tyrimais, efektyvi kolageno dozė ir 5-10 g per parą.

Hidrolizuotas ir bioaktyvus

Vienas iš pagrindinių teisingo pasirinkimo kriterijų – pagaminimo būdas. Geriausias įsisavinamas yra natūraliu būdu hidrolizuotas bioaktyvus kolagenas.

Hidrolizuotas kolagenas gaunamas fermentinio skaidymo būdu. Fermentinis skaidymas, arba hidrolizė, vyksta tam tikroje temperatūroje rūgščioje ar šarminėje terpėje.

Kolageno molekulės yra labai didelės ir organizmas jų negali absorbuoti. Hidrolizės metu kolageno molekulės suskaidomos į tokias, kurias organizmas gali lengvai įsisavinti, jos patenka į kraują ir kaupiasi jungiamuosiuose audiniuose, ląstelėse bei tampa jų „statybine medžiaga“.

Hidrolizuotas kolagenas pasižymi daugiau nei 90 proc. įsisavinimu.

Dar viena naudojama formuluotė – peptidai. Tai suskaidyta kolageno forma. Hidrolizuotas kolagenas ir kolageno peptidai yra du to paties produkto pavadinimai. Pilno ilgio kolageno molekulės yra suskaidomos į peptidus hidrolizės proceso metu. Todėl kolageno peptidai dažnai vadinami hidrolizuotais peptidais.

Kolagenas – kokį rinktis: skystą, milteliais ar kapsulėmis?

Atsirinkus, koks kolageno gamybos būdas efektyviausias, lieka klausimas apie jo pavidalą. Skystas, milteliais ar kapsulėmis fasuotas kolagenas – kokį rinktis ir kuris bus pats veiksmingiausias?

Skystas kolagenas – tai su skysčiu sumaišyti kolageno milteliai. Tokio pavidalo produktas dažnai yra supilstytas į vienos dozės indelius, tad juos patogu ir paprasta naudoti. Tačiau skystis reikalauja papildomų konservantų, tad reikėtų atkreipti dėmesį, kad tie konservantai būtų natūralūs (tokie kaip pvz. greipfrutų sėklų ekstraktas).

Ypač dėmesį į konservantus reikėtų atkreipti, kai skystas kolagenas yra ne uždaromis dozėmis, o dideliame inde, kuriame nuolatos kontaktuoja su oru – į tokius produktus jo dedama žymiai daugiau. Skystas kolagenas dažniausiai yra ir gausiausiai praturtintas papildomomis naudingomis medžiagomis, vitaminais.

Kolagenas milteliuose dažnai yra pigesnis nei skystos formos. Jų pakavimo kaštai yra mažesni. Tačiau jį dozuoti ir pasiruošti vartojimui reikia pačiam. Miltelius „ištirpinti“ mažame skysčio kiekyje yra sunku, tad juos dažniausiai skiedžiame didesniu kiekiu vandens. Paruoštame gėrime jaučiamas ryškesnis specifinis kolageno skonis, kuris ne visiems patinka. Jei šio skonio nemėgstate, išgerti didesnį kiekį pagaminto gėrimo bus sunku.

Kolageno kapsulės – tai tas pats kolagenas milteliais, tik dozuotas. Kapsulių trūkumas – nedidelis kolageno kiekis jose. Tad, norint gauti optimalų kolageno kiekį, reikia išgerti keletą kapsulių. Privalumas – nėra jaučiamas kolageno skonis, tad nereikia dėti skonio priedų, saldiklių. Tokia kolageno forma tinka tiems, kurie nemėgsta jo specifinio skonio ir kvapo.

Žiūrint iš biologinio įsisavinimo perspektyvos, nėra didelio skirtumo tarp visų formų kolageno įsisavinimo lygio. Tačiau siekiant išsaugoti odos grožį, elastingumą, reikalingas ne tik kolagenas, bet ir, pavyzdžiui, hialiuronas, vitaminas E ir vitaminas C. Šių medžiagų kompleksas drėkina odą, didina jos elastingumą, o kartu palaiko normalią sąnarių ir kaulų būklę, stiprina sausgysles ir kraujagysles. Tokiomis ir kitomis naudingomis medžiagomis dažniausiai būna papildytas skystos formos kolagenas. Ypač gerai subalansuotas būna dozuotas skystas kolagenas.

Jūrinis, gyvūninis ar augalinis?

Skiriasi ne tik produkto forma, bet ir jo kilmė. Kolageno šaltinis gali būti jūrinės ar gyvūninės kilmės produktai.

Gyvūninės kilmės yra gaunamas iš galvijų ir vištų kremzlių, sąnarių, odos. Jo didelės molekulės sunkiai įsiskverbia per dermą, tačiau yra gerai įsisavinamos kitose organizmo vietose vartojant į vidų. Vartojant išoriškai (kremai, serumai, kaukės su gyvūniniu kolagenu) – mažai veiksmingas. Šios rūšies kolageno pliusas – jis nėra jautrus gamybos, laikymo ar transportavimo sąlygoms.

Jūrinės kilmės kolagenas gaunamas iš žuvų ir jūros gyvūnų epidermio. Jis laikomas žymiai veiksmingesniu nei gyvūninės kilmės kolagenas, nes yra visiškai įsisavinamas žarnyne ir per jo sieneles patenka į organizmą. Jūrinės kilmės kolagenas yra jautresnis nei gyvūninės – tinkamos jo gamybos, transportavimo bei laikymo sąlygos yra labai svarbios produkto kokybei.

Be to, kad jūrinio kolageno molekulės panašios į žmogaus ir jis lengvai įsiskverbia per dermą, šio kolagenas pliusas – jis organizme skatina savo kolageno gamybą. Vartojant išoriškai jo mažos molekulės lengvai įsiskverbia į gilius epidermio sluoksnius.

Augalinės kilmės kolagenas – tai kviečių baltymas, išgautas hidrolizės būdu. Jo sudėtis yra panaši į gyvūninės kilmės kolageną, tačiau tai yra kitoks baltymas, nei išgautas iš galvijų ar žuvų. Jo pagaminimas yra sudėtingas. Gerai įsisavinamas per odą, tačiau vartojant į vidų, įsisavinimas yra tik 25-27 proc.

Tipų daug, bet svarbiausi – 3

Žmogaus organizme kolageno tipų yra daugiau nei 20. Naudingiausi ir reikalingiausi pirmi trys tipai: I, II, III. Odai ir grožiui naudingiausias I ir III tipo kolagenas. Ypač naudingas yra I tipo kolagenas.

1-ojo tipo kolageno žmogaus audiniuose yra daugiausia. Jis atsakingas už elastingumą, vandens balansą ir maisto medžiagų įsisavinimą. Tai kolagenas odai, kaulams ir jungiamiesiems audiniams.

2-ojo tipo kolagenas – skirtas sąnariams ir sausgyslėms. Jis yra labiau gydomoji ir profilaktinė priemonė gydant reumatą, artritą ir kitas ligas, uždegimus. Naudojamas tiek išoriškai, tiek kaip maisto papildas.

3-iojo tipo kolagenas – jaunystės komponentas. Jis atsakingas už odos elastingumą, metabolizmą ir gerą odos ląstelių, plaukų ir nagų būklę.

Patikimi gamintojai nurodo ne tik kolageno tipą, bet ir jo kilmę, gamybos būdą.

Kas padeda geriau įsisavinti kolageną

Grynas kolagenas nėra toks efektyvus, kaip praturtintas papildomomis medžiagomis. Naudingiausios yra:

Vitaminas C – ne tik padeda įsisavinti, bet ir stimuliuoja savo kolageno gamybą dermoje.

Silicis – jis stimuliuoja nuosavo kolageno gamybą ir yra būtinas jo komponentas.

Kofermentas Q10, hialiurono rūgštis.

Gliukozaminas, chondroitinas ir metilsulfonilmetanas – naudingas ne tik odai, bet ir sąnariams.

Geriausiai, kai visas papildomas kompleksas yra subalansuotas ir teisingai suderintas vienoje dozėje.

Kolageną geriausia vartoti ryte, tuščiu skrandžiu, taip organizmui yra lengviau jį suskaidyti. Po to bent pusvalandį nieko nevalgyti.

Nerekomenduojamo jo skiesti su baltyminiais gėrimais, nes baltymai sunkina kolageno įsisavinimą.

Per metus rekomenduojami 3-4 kursai.