Naujieji papildai arba kuo naudingi nutriceutikai

Jokūbas Fišas med. m. dr., gydytojas neurologas

Tyrinėtojai vis garsiau kalba apie blogėjančius mitybos įpročius bei prastėjančią maisto produktų sudėtį. Natūralaus maisto suvartojame vis mažiau, o juk mityba yra be galo svarbi. Žmogaus kūnas – ne tik tam tikrų ląstelių junginys, jis – tarytum džiunglių pasaulis, turintis savą mikroflorą ir mikrofauną. Jei norime būti sveiki, tuo pasauliu visą laiką reikia rūpintis. Šiais laikais tai nėra sunku – medicinos mokslas vystosi labai sparčiai, kuriami nauji preparatai, siūlomi nauji būdai sveikatai atstatyti, ilgiau išlikti jauniems ir stipriems. Viena be galo svarbi šiuolaikiniam žmogui medicinos naujovė yra vaistiniai papildai, arba nutriceutikai.

Gydo ne tik vaistai

„Valgome, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume.“ Šiuos filosofijos milžino Sokrato žodžius girdėjome ne kartą, būtent jie galėtų būti ir šiuolaikinės nutriciologijos esmė.

Nutriciologija – dar gana nesenas mokslas, jungiantis dietologiją, biochemiją, mediciną, biologiją, maitinimosi higieną. Nutritio lotyniškai reiškia mitybą, o sąvoka nutraceutical sudaryta iš nutrition ir pharmaceuticals. Todėl ir turime terminą nutriceutikai, o tai yra natūralios augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagos, turinčios fiziologinių savybių apsaugoti nuo lėtinių ligų: mineralai, vitaminai ir fermentai. Šios medžiagos gali būti vartojamos sveikatai gerinti, energijai didinti. Jos turi gydomųjų savybių, gali būti skiriamos kartu su medikamentiniu gydymu, reabilitacinėmis priemonėmis arba taikomos prieš operaciją ar po jos.

Mūsų šalyje įprasta nutriceutikus vadinti maisto papildais, tačiau tai neatspindi esmės, yra netikslu ir netgi klaidina. Visų pirma klaidinamas vartotojas, kuris pratinamas galvoti, kad šios biologinės medžiagos yra antraeilės, nelabai svarbios, susijusios su maistu, tarytum būtų kokia nors sudedamoji maisto dalis. Taip nėra. Pavadinimas nutriceutikai lietuviškai skamba sunkokai ir vargu ar prigis, todėl šias gydomąsias ir profilaktines medžiagas reikėtų vadinti vaistiniais papildais. Toks terminas būtų šiek tiek artimesnis angliškajam dietary supplements ir geriau atspindėtų tikrąją paskirtį. Nutriciologija visas maistines medžiagas skirsto į makromedžiagas, tai yra baltymus, riebalus, angliavandenius, ir į mikromedžiagas, kuriems priskiriami vitaminai, mineralai, mikroelementai, antioksidantai, fermentai, chondroprotektoriai. Iš mikromedžiagų yra gaminami svarbūs vaistiniai papildai.

Beje, nemažai pasako tokie faktai: vaistinius papildus vartoja 90 procentų japonų, 70 procentų amerikiečių, bet tik 50 procentų europiečių. Kurie iš šių gyventojų yra ilgaamžiai? Faktas: Japonijos moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 93,5 metų, vyrų irgi nedaug skiriasi. Jei norime būti sveiki, reikėtų vartoti kuo daugiau augalinio maisto, vaisių ir daržovių. Nedaug žmonių maitinasi ekologiškai užaugintu maistu, todėl būtini ir maisto papildai.

Kodėl svarbu, ką dedamės į burną

Maistas skatina neuromediatorių darbą arba jį slopina, todėl labai svarbu, ką valgome. Galvos smegenis aprūpinantys neuromediatoriai – neuronų tarpininkai – atsakingi už emocijas, nuotaiką, energingumą. Neseniai mokslo įrodyta, kad daugiausia neuromediatorių gaminasi žarnyne, o juos gamina gerosios bakterijos, kurių kiekvienas turime apie du kilogramus. Ieškodami maisto ir sveiko gyvenimo sąsajų, daugiausia dėmesio mokslininkai skiria mikrobiotai – žarnyno organui, kurį galime pavadinti mūsų antrosiomis smegenimis. Jeigu maistas sveikas, palaikantis gerą mikrobiotą, mes esame sveiki. O jei maitinamės blogai, jei viduje vyksta puvimas, rūgimas, organizmas pamažu yra nuodijamas, atsiranda sveikatos sutrikimų.

Kiek daugiau norėčiau pakalbėti apie fermentus ir probiotikus. Rytų šalių mokslininkai sukūrė autofagijos teorines prielaidas. Japonų mokslininkas Soboru Mizušima, gydytojas Hiromi Šinja ir biologas Jošinori Ohsumi, dirbdami atskirai, sukūrė, pagrindė ir įrodė autofagijos teoriją. Jie tvirtina, kad badaujant suaktyvėja fermentų sistemos ir prasideda spartus autofagijos (savęs rijimo) procesas. Jam vykstant fermentai ląstelės organelėje sunaikina negyvybingas ląsteles ir jų fragmentus lizosomoje. Taip organizmas atsinaujina, išgyja ir atsistato. Už šį atradimą Ohsumi 2016 metais gavo Nobelio premiją, o Šinja apie tai parašė vertingų ir plačiai skaitomų knygų. Autofagijos procesą, kai ribojamas maistas, turėtų skatinti ir jau anksčiau minėtos mitybinės medžiagos nutriceutikai, arba vaistiniai papildai.

Prof. Po Cheng-Huang sukurto preparato *Vitazyme^®energy* fermentacija

Vėlgi Rytuose (Taivane), vadovaujant profesoriui Po Cheng-Huangui, buvo sukurti fermentiniai preparatai. Fermentai yra biologinėse sistemose vykstančių reakcijų katalizatoriai, kitaip tariant, greitintojai. Jie būna endogeniniai (tie, kurie gaminasi organizme) ir egzogeniniai (gaunami su maistu). 5000 fermentų skirstomi į grupes pagal svarbiausią vaidmenį, atliekamą medžiagų apykaitoje. Kaip tvirtina mokslininkas Edvardas Hauelsas, fermentų kiekis, kurį pasigamina organizmas, yra baigtinis, ši savybė ir apibūdinama kaip fermentų potencialas. Maistas, turintis fermentų, papildo fermentų potencialą ir skatina optimalią organizmo veiklą.

Vaistiniuose papilduose, kuriuos gamina Taivanas, Vokietija, Japonija, yra toks fermentas superoksido dismutazė – galingiausias antioksidantas, didžiausias kovotojas su laisvaisiais radikalais. O juk laisvieji radikalai kalti dėl daugelio ligų ir neatitaisomų pokyčių žmogaus organizme. Saugant sveikatą labai praverstų ir kordicepsas (Cordyceps sinensis), gerai žinoma adaptogeninė medžiaga, padedanti prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir stabdanti organizmo senėjimą. Ji dar vadinama natūraliu tonizatoriumi, nes natūraliai gerina fizinį ir protinį darbingumą.

Ar papildų reikia sveikiems?

Taip, nes mus kankina įtampa, mes per mažai judame, maitinamės konservantų ir skonio stipriklių prisotintu maistu, žemės ūkyje naudojame herbicidus, fungicidus ir kitokias kenksmingas medžiagas. Rizikos veiksniai yra ir genetiškai modifikuoti produktai, kai kurios maisto gamybos technologijos (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas auginant gyvulius) ir, žinoma, mūsų gyvenamosios aplinkos tarša. Štai kiek priežasčių vartoti papildus. Susirgus ir pasikeitus organizmo biocheminiams rodikliams, gerai parinkti vaistiniai papildai drauge su skirtu medikamentiniu ar kitokiu gydymu padeda greičiau pasveikti. Tokie papildai leidžia geriau veikti vaistams, naikina šalutinį poveikį, kitaip sakant, veikia kaip „minkštieji“ farmakologiniai reguliatoriai, atstatantys mikrobiotos sudėtį ir organizmo pH balansą.

Natūraliomis priemonėmis žmonės turėtų stiprinti sveikatą tol, kol dar jaučiasi sveiki. Jei jau parbloškė liga, mes, gydytojai, šaliname pasekmes, o ne ligos priežastį. Kai kuriais atvejais kartu su cheminiais vaistais gelbėja ir natūralios priemonės, dėl kurių netyla mokslininkų ginčai, ar tai – medicininis preparatas, ar papildas.

Kada reikėtų papildomai vartoti fermentų ir probiotikų? Kai turite ištverti didelį fizinį krūvį, nuolat patiriate įtampą, jaučiate intelektualinį ar fizinį išsekimą, užklupus virusinėms epidemijoms, nusilpus imunitetui, geriant antibiotikus, po ligų ar traumų, sergant neurodegeneracinėmis ligomis (Alzheimerio, Piko, Parkinsono, išsėtine skleroze), anemija, gydantis onkologines ligas, esant nevaisingumui. Žinoma, šias medžiagas patartina vartoti ir nenorintiems pasenti – jos puikiai kovoja su senatve. Be to, mums visiems būtina vartoti žuvų taukų, kofermento Q10, pagrindinių antioksidantų ir būtinai palaikyti reikiamą vitamino D kiekį.

Kai kurie gydytojai mėgsta sakyti, kad sveikiems žmonėms jokių maisto papildų vartoti nereikėtų, neva tuo tik šlapimą pabranginame. Tačiau 21 amžiuje, kai medicinos mokslas yra pasiekęs neregėtų aukštumų, kai daugybė vėžio formų jau yra išgydomos, kodėl turėtume skeptiškai žiūrėti į mokslo pasiekimus maisto papildų srityje? Žinoma, rekomenduodami vieną ar kitą papildą, gydytojai turėtų įsigilinti, kokia jo sudėtis, kaip ir kur jis pagamintas, kokie tą papildą vartojusių žmonių sveikatos rezultatai. Aš savo pacientams taip pat dažnai rekomenduoju pavartoti kokybiškų maisto papildų. Ne tik moksliniai straipsniai, bet ir mano patirtis rodo, kad maisto papildų turėtume vartoti, o sveikatos problemų turintiems ir vyresnio amžiaus žmonėms jie yra tiesiog būtini.

Jokūbo Fišo knygą „Aštrus protas sveikame kūne“ galite įsigyti čia.

Daugiau informacijos apie Vitazyme^® Energy.