Gaurometis-Parapharm

Gaurometis – kuo jis ypatingas?

Žmonėms vis labiau atsigręžiant į natūralią mediciną, gaurometis šiandien – vienas iš didžiausią renesansą išgyvenančių augalų. Nuo seno plačiai paplitęs liaudies medicinoje, jis ilgą laiką buvo viena pagrindinių arbatžolių mūsų kraštuose, mėgstama dėl  tonizuojančio poveikio. Gauromečio arbata iki šiol naudojama labai plačiam spektrui ligų gydyti, bei taikoma profilaktikai.

Tradicinė arbatžolė

Gaurometis – populiarus vaistinis augalas daugelio šalių liaudies medicinoje. Naudojamas tiek profilaktikai, tiek esant įvairiems negalavimams, o kartais, tiesiog kaip kasdienė arbata ar vaistinių mišinių pagrindas. Dėl savo unikalių ir universalių savybių, gaurometis puikiai dera ir papildo daugumą vaistinių augalų, tad naudojamas įvairiuose vaistažolių mišiniuose.

Siauralapis gaurometis – (lotyniškai Epilobium angustifolium, angliškai Fireweed, rusiškai – Ivan čai) – daugiametis augalas, priklausantis nakvišinių šeimai, ožkarožių genčiai. Lietuvoje jis dažniausiai vadinamas tiesiog gaurometis arba ožkarožė. Žydi vasarą, birželio – rugsėjo mėnesiais.

Vaistine augalo dalimi yra laikomi lapai arba žolė.

Visas lobis naudingų medžiagų

Gaurometis vadinamas vienu iš universaliausių ir gausiausiai naudingųjų medžiagų turinčiu augalu, augančiu Lietuvoje. Vaistinėje augalinėje žaliavoje yra apie 10-20 % įvairių rauginių medžiagų, vitamino C, taip pat randama nemažai flavonoidų. Aptinkama ir pektinų, karotino, mineralinių medžiagų, vitamino A ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Sakoma, kad vaistinėje gauromečio žaliavoje yra iki 6-7 kartų daugiau vitamino C nei citrinose.

Augalas turi nemažai geležies, todėl yra tinkamas mažakraujystės (anemijos) gydymui. Jis naudojamas siekiant gerinti kraujo sudėtį, plaukų būklę, ypač tinka blogos sveikatos ir nusilpusiems žmonėms, tačiau tokiam poveikiui pasiekti reikia ilgesnio ir reguliaraus vaistinio augalo vartojimo. Įrodytas ir imuninę sistemą stimuliuojantis poveikis.

Naudingi tiek jo lapai, tiek stiebai, tiek žiedai. FOTO: Edvardas KAZLAUSKIS

Ir ramina, ir stimuliuoja, ir maitina

Gaurometis kaupia daug skirtingų veikliųjų medžiagų, todėl pasižymi plačiu sveikatai palankiu poveikiu. Dažniausiai minimi nervų sistemą raminantys, priešuždegiminiai bei antidepresinis poveikiai.

Siauralapio gauromečio arbatą galima gerti kaip raminančią prieš miegą. Ji apibūdinama kaip skausmą slopinanti, miegą gerinanti arbata. Toks poveikis geriausiai pasireiškia geriant gauromečio arbatą kelis kartus per dieną. Taip pat ji vartojama norint sumažinti nuotaikų svyravimus (ramina, šalina baimės pojūtį).

Tuo pačiu, augalo lapai vartojami kaip žaliosios arbatos pakaitalas, o jų arbatai priskiriamas stimuliuojantis poveikis. Toks gėrimas savo sudėtyje neturi kofeino, todėl tinka žmonėms su padidėjusiu kraujo spaudimu ar tiesiog negalintiems vartoti organizmą stimuliuojančių medžiagų. 

Dėl savo priešuždegiminio poveikio, gaurometis labai tinka virškinamojo trakto uždegiminiams procesams slopinti, pavyzdžiui, gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė gydant skrandžio opą, gastritą, įvairius enteritus, kolitą.  Taip pat sergant ausų-gerklės-nosies uždegimais, esant alergijoms bei paaugliškiems spuogams.

Tačiau iš gauromečio daromos ne tik arbatos ar jų mišiniai. Jauni lapai ir stiebai yra valgomi, tad puikiai tinka salotoms, mišrainėms, sriuboms, maisto puošybai.

Mėgsta moterys, bet labai naudingas vyrams

Vienas iš naudingiausių poveikių, kuriam nustatyti aktyviai atliekami įvairūs tyrimai, yra piktybinių ląstelių augimo slopinimas. Kai kuriose Europos šalyse šis vaistinis augalas pripažintas kaip ypač tinkamas vyrams, nes gali būti vartojamas prostatito profilaktikai ir gydymui, pasižymi potenciją gerinančiu poveikiu, bendrai gerina vyrišką sveikatą.

Naudingą poveikį prostatai lemia gauromečio veikliųjų junginių poveikis biocheminiams procesams, kurie turi įtakos prostatos padidėjimui. Gaurometis padeda šiuos procesus slopinti, todėl išvengiama prostatos padidėjimo, mažinama prostatos vėžinių susirgimų rizika.

Gauromečių arbata gali būti prevencinė arba papildoma priemonė padidėjusiai prostatai gydyti.

Fermentacijos galia

Gauromečio arbatos skonis labai primena žaliąją arbatą, turi karstelėjusį poskonį, švelniai kvepia rožėmis. Kvapo ir skonio intensyvumas priklauso nuo to ar arbata fermentuota ar paprastai džiovinta. Nefermentuota arbata dažniausiai būna švelnesnio skonio bei kvapo.

Tokią arbatą galima pasiruošti itin greitai ir paprastai, o jai tinka ne tik gauromečio lapeliai, bet ir žiedai, kuriuos galima skinti iki jie virsta pūkais. Nusiskintus augalo žiedus ir lapelius tereikia sudžiovinti ir turėsime žaliavą švelnaus ir malonaus skonio arbatai.

Fermentuotai arbatai naudojami tik gauromečio lapeliai, o ne žiedai. Lapelius geriausia skinti prieš augalui pražįstant. Tie, kas mėgsta arbatą gamintis patys, žino, kad fermentacijos procesas yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas. Lapeliai atrenkami, sumaigomi ir sutrinami, kad išsiskirtų sultys. Paruošta masė sukrečiama į indus ir paliekama saulėje. Arbatžolėms pradėjus fermentuotis, masė išdžiovinama.

Fermentuota gauromečių arbata yra efektyvesnė už paprastą šios žolės arbatą, kadangi fermentacijos metu susidaro daugiau veikliųjų medžiagų, kurios didina organizmui teikiamą naudingą poveikį. Fermentuota gauromečio arbata turi aštrų, ryškų ir stiprų skonį, bei kvapą.

Vaistažolių mišiniuose dažniausiai naudojamas fermentuotas gaurometis.

Vaistažolių laikymas

„Parapharm“ rankų darbo arbatos iš lietuviškų vaistažolių

Krepšelis
Krepšelis tučiasTęskite apsipirkimą