Vaistažolių laikymas – kas svarbiausia?

Pasibaigus daugumos vaistažolių rinkimo ir džiovinimo sezonui, kyla klausimas, o kur ir kaip geriausia laikyti visas surinktas ar įsigytas gėrybes, kad jos neprarastų naudingųjų savybių. Teisingas vaistažolių laikymas yra ne mažiau svarbus nei ir jų džiovinimas.

Surinktas vaistažoles ar vaistinius augalus būtina kuo greičiau džiovinti, nes jie genda, o augaluose esantys fermentai ima ardyti biologiškai aktyvias medžiagas (glikozidus, flavonoidus, saponinus). Pašalinus iš ląstelių vandenį, sustabdomi jose vykstantys gyvybiniai procesai bei fermentų veikla. Gerai išdžiovinta žaliava metus ar ilgiau išlaiko gydomąsias savybes, ją lengva saugoti.

Jei vis tik vaistinius augalus rinkote ir džiovinote ne patys, rekomenduojama rinktis patikimus gamintojus, kurie atsakingai žiūri į vaistinių augalų perdirbimą.

Svarbu kontroliuoti drėgmę

Jei augalas teisingai sudžiovintas, mažėja tikimybė, kad jame įsimes pelėsis. Pelėsio grėsmė kyla jei vaistiniai augalai laikomi drėgnose vietose. Jei patalpa yra drėgna, žoleles reikėtų laikyti sandariuose, gerai užsuktuose stikliniuose induose.

Ypač saugoti reikia džiovintus vaisius, uogas, šakniastiebius. Dėl didelės produkto masės ir joje esančio vandens kiekio, tokius vaistinius augalus yra sunku tinkamai išdžiovinti, tad jei jie gavo drėgmės, ji ima kauptis viduje, o kartu formuojasi palanki terpė pelėsiui bei kitiems grybeliams augti.

Vaistinius augalus geriausia laikyti stiklo inde tamsioje vietoje.

Sausose patalpose vaistažoles galima laikyti paprasčiausiai surištas šluotelėmis ar pabertas ant švaraus sąlyčiui su maistu skirto popieriaus. Jei tiek erdvės nėra, vaistinių augalų saugojimui labai tinka popieriniai ar drobiniai maišeliai, medinės dėžės, stiklo indai. Laikant uždaruose stiklo induose, kyla pavojus, kad vaistažolės, jį atidarius, gaus daug drėgmės, kuri neišsivėdins. Todėl rekomenduojama stiklainius su vaistažolėmis atidarinėti toliau nuo verdančio vandens ar kito garų šaltinio, ilgai nelaikyti jo atviro drėgnose patalpose.

Dėl panašių priežasčių vaistinių augalų laikymui netinka ir polietileno maišeliai.

Išdžiovinta žaliava laikoma sausoje, gerai vėdinamoje, vėsioje ir tamsioje patalpoje ar spintelėje. Jei džiovintos vaistažolės ar vaisiai tamsioje spintelėje užsistovėjo kiek ilgiau, prieš vartodami pirmiausia pauostykite, ar nėra pelėsio, ar nepakito vaistažolių kvapas, jos nepabalo, neparudavo ar neišbluko spalva. Taip pat ar neįsimetė kiti kenkėjai, tokie kaip maistinės kandys ir pan.

Vaistažolėms kenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai – tuomet pakinta augalų spalva ir kvapas.

Data ir pavadinimas

Su laiku, net ir teisingai laikomos vaistažolės pamažu praranda savo naudingąsias savybes, tad rekomenduojama kasmet vaistažolių krepšelį atnaujinti, o praėjusių metų žoleles panaudoti vonioms ar vonelėms.

Aišku, ne visuomet galime džiaugtis geru derliumi ar galimybe prisirinkti šviežių vaistažolių, tad vienoje lentynoje sugula skirtingų sezonų ir metų augalai. Todėl rekomenduojama ant kiekvieno indelio ar maišelio užklijuoti lapelį su rinkimo data. Savo rinktas žoleles galima vartoti 1–2 metus. Ant vaistinėse ar vaistažolių ūkiuose pirktų vaistažolių visada būna nurodyta galiojimo data ir, dažniausiai, informacija apie tai, koks turi būti vaistažolių laikymas.

Šalia datos reikėtų užrašyti ir augalo pavadinimą, nes ne visus lengvai atpažįstame iš kvapo ar vaizdo.

Kiekvieną vaistinį augalą geriausia laikyti atskirame inde ar maišelyje. Taip visada žinosite ką dedate į puodelį. Nerekomenduojama daryti augalų mišinių, nebent esate tikri dėl receptūros saugumo ir augalų savybių sąveikos. Nežinant augalų tarpusavio suderinamumo, galima sukurti toksiškus mišinius. Yra augalų, kurie vartojami vieni organizmą veikia teigimai, tačiau būdami mišinyje su kitais augalais suformuoja toksiškus ir pavojingus junginius.

Sveikatai pavojingi junginiai gali susidaryti ir augalų veikliosioms medžiagoms reaguojant su plastmase, todėl negalima jų laikyti plastikinėse pakuotėse.

Vaistažolių laikymas

• Šaknis, šakniastiebius, šakniagumbius, žievę rekomenduojama laikyti drobiniuose maišeliuose.

• Lapus ir žiedus galima laikyti popieriniuose maišelius. Svarbu jų nesuspausti.

• Džiovintas uogas galima laikytis nedidelėse pintose dėžėse ar stiklainiuose. Jos yra ypač jautrios drėgmės lygio padidėjimui.

• Sėklas suberti į nedidelius stiklinius indelius su sandariai uždarančiais dangteliais.

• Eterinių aliejų gausius augalus rekomenduojama laikyti atskirai nuo kitų vaistažolių.

Vaistažolių laikymo terminai (rekomenduojami)

• Vaisiai, uogos ir sėklos – apie 1 metus.

• Antžeminės vaistinių augalų dalys tinkamos vartoti 2 metus.

• Šaknys ir šakniastiebiai – 3-5 metus.

• Gerai išdžiūvusią vaistinių augalų žievę galima laikyti apie 5 metus.

Svarbu

Gerai išdžiūvę ir tinkamai laikomi pumpurai yra lygūs, jų vidus žalias. Jei perpjauto pumpuro vidus pajuodęs, jis vartojimui netinka.

Gerai išdžiūvusi ir tinkamai laikoma žievė lūžta su traškesiu.

Gerai išdžiovintos ir laikomos šaknys ir šakniastiebiai laužiami nelinksta, o traškėdami lūžta.

Gerai išdžiovintos ir tinkamai laikomos bei šviežios vaistažolės yra sodrios spalvos ir „aiškaus“ kvapo.

Pabalę ar pajuodę vaistiniai augalai buvo laikomi netinkamai.

Svarbu ne tik tinkamai saugoti, bei ir teisingai ruošti arbatą.

Arbatos paruošimas

Vaistažolės užpilamos jau garuojančiu, bet dar neverdančiu 90 laipsnių vandeniu, užplikytos palaikomos 2–10 min. Kuo mažiau karpytos žolelės, tuo ilgiau reikia laukti, kol jos išskleis savo savybes. Jei mišinio sudėtyje yra džiovintų uogų, šaknų arba augalų žievės, uždengus puodelį rekomenduojama palaikyti dar ilgiau.

Daugiau apie vaistažoles:

„Parapharm“ vaistažolių mišiniai

Gaurometis – kuo jis ypatingas