Homeopatijos istorija

Pradininkas – gydytojas S. Hanemanas

Homeopatijos istorija prasideda Vokietijoje. Ši šalis laikoma šiuolaikinės homeopatijos tėvyne.

Vokietijoje homeopatija ir šiandien labai populiari, tačiau ją gydymui dažnai taiko ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos medikai.

Jos pradininkas – gydytojas Samuelis Hanemanas (1755-1843). Dar vaikystėje išsiskyręs ypatingais gabumais, S.Hanemanas būdamas 24-erių metų apsigynė daktaro disertaciją. Jis vertėsi medicinos praktika, aktyviai studijavo tiek tuometinės, tiek senosios medicinos veikalus, domėjosi chemija, parašė daug mokslinių darbų medicinos temomis.

Nusivylęs tuometiniais gydymo būdais, kurie dažnai negalėdavo padėti žmonėms arba kenkdavo jiems labiau nei padėdavo, jis ėmėsi mokslinių tyrimų ir ieškojo naujų gydymo metodų.

Daug eksperimentavęs su savimi, jis pastebėjo, kad medžiagos, kurios sukelia tam tikrus simptomus sveikam organizmui, gali gydyti tuos pačius simptomus sergančiame organizme. Susistemines savo tyrimus, S.Hanemanas suformulavo pagrindinį homeopatijos principą – „panašus gydo panašų“. Jį 1810 m. paskelbė viename iš savo mokslinių leidinių.

Nors šie metai ir laikomi homeopatijos pradžia, tačiau žvelgiant atgal į istoriją, tai tik homeopatijos principų atgaivinimas. Didžioji dalis liaudies medicinos remiasi principu: „nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“, o ir pats Hipokratas, gyvenęs 460-370 m.pr.Kr., teigė, kad negalavimą sukėlę dalykai gali jį ir išgydyti.

Sukūrė saugų gydymo metodą

Pradžioje S.Hanemanas pacientams skirdavo įprastines terapines dozes. Tačiau gydymo pradžioje vykdavęs ligos ir simptomų paūmėjimas paskatino jį domėtis ankstesnių kolegų – gydytojų ir chemikų – eksperimentais, paremtais tam tikru būdu atliekamu vaisto skiedimu ir dinamizacija.

Taip jis sukūrė naują vaistų paruošimo būdą – potenciavimą. Jo metu gydomosios medžiagos palaipsniui skiedžiamos bei supurtomos rankomis. Toks potencijuotas preparatas neturi pašalinių reiškinių ir veikia efektyviau.

Šiandien fizikai yra ištyrę, kad medžiagos skiedimo ir jos supurtymo metu tirpiklio molekulės išsirikiuoja tirpinamosios medžiagos lauke tam tikra klasterine tvarka – atkartodamos vaistinės medžiagos informaciją. Tad teisingai potencijuojant, net ir kai pradinės medžiagos molekulių beveik nelieka, klasteriai išsaugo savo struktūrą ir pradinę informaciją apie veikliąją medžiagą.

S. Hanemanas ne tik sukūrė naują, saugų gydymo metodą, bet ir nustatė vaistų gaminimo, laikymo taisykles ir suformavo klasikinės vokiškosios homeopatinės farmakopėjos pagrindą. Jos laikomasi ir „Parapharm“ vaistinėje.

Jis tvirtino, kad homeopatijos efektyvumas priklauso nuo paciento individualių savybių. Todėl mūsų farmacininkai daug dėmesio skiria kiekvienam klientui, išklausydami ir gilindamiesi į jo situaciją bei ieškodami tinkamiausio preparato.

Pradėjo tyrimus, nustatančius vaistų veiksmingumą

S.Hanemanas dar vadinamas eksperimentinės farmakologijos tėvu. Jis pirmasis pradėjo savo vaistus išbandyti tiek su sergančiais, tiek su sveikais pacientais, siekdamas tiksliai nusakyti jų veiksmingumą. Šiandien taip išbandomi visi nauji gydymo metodai ar medikamentai.

Mirus S. Hanemanui, jo darbus tęsė pasekėjai ir mokiniai, naujas metodas pliti ne tik Europoje, bet ir JAV. Rusijoje.

Šiandien homeopatija paplitusi visame pasaulyje ir vis populiarėja ne tik žmonių, bet ir gyvūnų, augalų gydyme. Steigiami homeopatijos institutai, leidžiamos knygos, vykdomi tyrimai, kuriami nauji vaistai. Egzistuoja kelios skirtingos homeopatijos mokyklos, tačiau S.Hanemano mokymas laikomas klasikiniu.

Lietuvoje homeopatijos istorija ir jos kursas dėstomas Lietuvos mokslo ir sveikatos universitete tiek būsimiems medikams, tiek farmacininkams.